žindenė

žindẽnė sf. (2) 1. Rtr, DŽ, NdŽ, Dkš, Ig žindamoji gyvulių patelė: Žindẽnė kiaulė sukrimsta Prn. Žindẽnę reik pašert geriau, kad paršus visus užaugytų Žvr. Žindẽnę paršai parbaigė, kol ją dabar nupenėsi – ne vieną kartį sušersi Jnk. Ėmė jis užsėdo ant žindenės kumelės ir išjojo LMD. 2. žr. žindyvė: Motriška, kuri žindo kūdikį, bus žindẽnė J. Žindenės motinos paprastai kūdikius nuo krūties atpratina staiga LTR(Šil). Žindẽnės vaikus nešdavosi linų raut Zp.